Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.

Kas yra karščiavimas?!

Jūsų vaiko kūno temperatūra paprastai turėtų būti 36,1 – 37,8 °C.

Jei temperatūra šiek tiek pakyla iki 38 – 38,8 °C, vadinasi, jūsų vaiko temperatūra yra padidėjusi. 

Karščiavimas – tai kūno temperatūros padidėjimas iki aukštesnės nei 38 °C (matuojant rektaliniu būdu). 

Padidėjusi temperatūra ir karščiavimas gali būti požymiai, kad organizmą veikia kenksmingi dirgikliai, pavyzdžiui, virusai ar bakterijos. 

 

  • Normali kūno temperatūra: 36.1 – 37.8 °C 
  • Padidėjusi kūno temperatūra: 38 – 38.8 °C 
  • Karščiavimas: > 38 °C 
  • Sriprus vaiko karščiavimas: 39.8 °C 
  • Sriprus suaugusiojo karščiavimas: nuo 39 °C

 

Karščiavimas savaime nėra liga, o natūrali organizmo imuninė reakcija.

Kaip atsiranda karščiavimas?

Kūno temperatūrą reguliuoja smegenų dalis, vadinama pagumburiu, kuri palaiko temperatūrą normaliose ribose. 

Įvairūs ligų sukėlėjai, pavyzdžiui, bakterijos ar virusai, gali padidinti pagumburio atskaitos tašką. Kūno temperatūra pakyla, t. y. karščiuodamas organizmas ginasi nuo „įsibrovėlių“. 

Miegantis vaikas su antklode
Miegantis vaikas su antklode
Vaikas su karūna guli ant grindų ir žiūri į kabantį žaislą
Vaikas su karūna guli ant grindų ir žiūri į kabantį žaislą

Kodėl vaikai dažnai karščiuoja?

Vaikai dar nėra susidūrę su daugybe ligų sukėlėjų, tokių kaip bakterijos, virusai ar grybeliai, todėl jų imuninei sistemai kyla daugiau iššūkių. Vaikų, ypač mažų, organizmui temperatūrą reguliuoti yra sunkiau nei suaugusiųjų.

Įprastomis aplinkybėmis vaiko organizmas veikia gerai, tačiau gali išsibalansuoti. Todėl temperatūros reguliavimas vaikams sutrinka dažniau nei suaugusiesiems, nes dėl didesnio kūno paviršiaus ploto pastarieji gali geriau prisitaikyti.

Karščiavimas suaktyvina imuninę sistemą ir padeda organizmui apsisaugoti.

Galimos karščiavimo priežastys

Yra kelios galimos karščiavimo priežastys. Dažniausiai tai peršalimą ir gripą, ausų ir gerklės skausmą sukeliančios virusinės infekcijos, tačiau karščiavimą gali sukelti ir dygstantys dantys. Karščiavimas taip pat gali būti susijęs su pagrindinėmis ligomis, vadinamosiomis vaikiškomis ligomis, pavyzdžiui, skarlatina, tymais ar kiaulyte. Jas sukelia bakterijos arba virusai.

Kitos vaikų karščiavimo priežastys gali būti aukšta lauko temperatūra arba per šilti drabužiai. 

Infekcijos ne visada gali būti karščiavimo priežastis.

Ar karščiavimas yra pavojingas?

Karščiavimas paprastai nėra pavojingas. Tai įspėjamasis ženklas ir galbūt organizmo gynybinė reakcija į kenksmingus dirgiklius.

Tačiau į vaikų karščiavimą visada reikia žiūrėti rimtai, nes jį dažnai lydi skausmas ar kiti simptomai, kurie vaikui gali sukelti diskomfortą. Dėl to vaikas gali atsisakyti maisto ar gėrimų ir dar labiau nusilpti ar net dehidratuoti.

Kai vaikas karščiuoja, labai svarbu vartoti skysčių. Siekiant išvengti dehidratacijos, reikėtų užtikrinti, kad vaikas visą dieną reguliariai gertų.

Esant karščiavimui, būkite dėmesingi

Karščiavimą reikia atidžiai stebėti, ypač kai jis pasireiškia kartu su pagrindine liga, kurią reikia gydyti. 

Toliau nurodytais atvejais visada kreipkitės į gydytoją: 

  • Karščiuojantis vaikas yra jaunesnis nei 3 mėnesių. 
  • Vaikas labai karščiuoja (39°C arba daugiau). 
  • Karščiavimas nemažėja arba trunka ilgiau nei 3 dienas. 
  • Vaiką ištinka febriliniai traukuliai (priepuoliai), vaikas nebereaguoja, o rankos ir kojos virpa. 
  • Vaikas prarado daug skysčių (dehidratacija) ir nenori nieko gerti. 
  • Karščiavimo priežastis neaiški. 
  • Vaikas yra akivaizdžiai nusilpęs. 
  • Simptomai rodo pagrindinę ligą (žr. toliau). 
  • Vaikui skauda. 
  • Jūs nerimaujate, net jei nėra nė vieno iš aukščiau išvardytų požymių.

Ar žinote…?

Vaikai yra smalsūs, todėl paprastai užduoda daug klausimų. Šie paprasti patarimai jums padės paaiškinti vaikui, kokius prietaisus naudoja gydytojai.

Kaip atpažinti gripą ir į gripą panašius simptomus

Paprašykite pediatro parodyti, kaip naudotis termometru, nes netinkamai su juo elgiantis gali nepavykti teisingai pamatuoti temperatūrą.

Vaikams pasireiškia keletas bendrų gripo ir į gripą panašių simptomų požymių, taip pat skirtingoms karščiavimo stadijoms būdingų simptomų: 

Bendrieji simptomai: 

  • Dažnas dejavimas, verkimas 
  • Kojų skausmas, galvos skausmas 
  • Apetito praradimas 
  • Sloga, kosulys 
  • „Stiklinės“ akys 
  • Nuovargis, silpnumas 

Karščiavimo pradžioje: 

  • Blyškumas, šaltos rankos ir kojos 
  • Pašiurpusi oda, drebulys 
  • Karščiavimui slūgstant: 
  • Karšta kakta, paraudę skruostai 
  • Šiltos, drėgnos rankos ir pėdos 
  • Prakaitavimas 
  • Troškulys ir noras atsigerti šalto gėrimo 

Temperatūros matavimas

Kūno temperatūrą galima lengvai išmatuoti į tiesiąją žarną dedamu termometru (gyvsidabrio termometras laikomas 4 minutes, o elektroninis – 2 minutes). Toks matavimas yra ypač tikslus. 

Tačiau kai kuriems vaikams toks matavimo būdas labai nemalonus. Tokiu atveju temperatūrą galite išmatuoti infraraudonųjų spindulių termometru ausyje. Juo matuojama ausies būgnelio vidinė temperatūra, kuri yra maždaug 0,5 °C žemesnė už rektalinę. Nepaisant to, tinkamai atliktas matavimas ausyje taip pat yra tikslus ir užtrunka vos kelias sekundes.

Karščiavimo mažinimas

Karščiavimas yra natūrali organizmo reakcija, todėl nebūtina imtis veiksmų kaskart, kai vaikui pakyla temperatūra. Tačiau karščiavimą mažinančios priemonės gali būti naudingos, nes padės vėl pasijusti geriau, ypač jei vaikas yra silpnas ir ne tik karščiuoja, bet ir kenčia skausmą.

Neverskite vaiko valgyti ir niekada jo nežadinkite, kad pavalgytų. Dauguma vaikų gana gerai toleruoja 1-2 dienų badavimą.

Vaistai nuo karščiavimo

Galima įsigyti specialiai vaikams skirtų vaistų su skirtingomis veikliosiomis medžiagomis. įrodyta, kad Ibustar vaikams esanti veiklioji medžiaga ibuprofenas, yra ypač veiksminga. Ibuprofenas greitai sumažina karščiavimą. Jis pradeda veikti per 15 minučių, gali veikti iki 8 valandų ir paprastai yra gerai toleruojamas.

Pagalbinės priemonės

Įrodyta, kad siekiant padėti šilumai pasišalinti per odą ir subalansuoti skysčių netekimą, karščiavimo atveju naudingos kelios priemonės: 

  • Lengvi ir platūs drabužiai 
  • Žema temperatūra miegamajame 
  • Nuolatinis vėdinimas, vengiant skersvėjų 

Karščiuojant būtina gerti daug skysčių

taip išvengsite dehidratacijos.

Pavyzdžiui: 

  • Vėsios, nesaldintos sultys, kuriose gausu mineralų
  • Nesaldinta arbata
  • Mineralinis vanduo 

Tinkamas maistas

Nepaisant sumažėjusio apetito, karščiuojantys jaunieji pacientai turėtų valgyti, kad gautų maistinių medžiagų ir greitai pasveiktų.

  • Lengvas maistas, tinkamas karščiuojant: 
  • Garuose paruoštos daržovės 
  • Trintų daržovių sriubos  
  • Švieži vaisiai arba nesaldintas kompotas 
  • Bulvės arba ryžiai 
  • Skaidrus mėsos sultinys be mėsos gabalėlių 
  • Vištienos sriuba